Aš niekur neskubu,
nes visada Esu,
o tai, kas kinta –
tik erdvė ir laikas,

bet dar kažkas,
ką su savim nešu,
taip tobula,
kad juos šiek tiek
iškreipia.

1
nors laikrodžiai ir bando sukapot,
bet dalys visad gaunasi nelygios.
man rodos, bandymas kažką skaičiuot
tėra Visatos suvokimo stygius.

taip kartais noris juos išmesti lauk –
juk šviesmečiai mintims – tai tik sekundės.
kas man mažai – kažkam be galo daug,
ir kas man daug – kažkam nykus niekutis…

2006 08 14

2
Ir leidžia erdvei pasiklyst laike,
kol jie drauge
planuoja sau vaikutį.
aš jau esu...
tiesiog
dabar ir čia
ir tol, kol noriu,
negaliu nebūti.

Ir kas išdrįs tą laiką išmatuot,
kai aš Esu
ir visuma, ir niekas,
kai lyg pro akį –
skylę danguje,
smalsiai stebiu,
kaip mus sapnuoja Dievas?

2006 08 16