Tyla Čiurlioniui gimti

Sustok, akimirka!
Ne vienąkart tavęs taip prašęs.
Ar tu girdi, kokia tyla?
Atrodo, kad į šitokį peizažą
ištirpo mėnesienomis šnabždėjusi malda.
Tikriausia vėl kažkas panoro gimt Čiurlioniu,
Bent tiems, kas gebame eilėraščius girdėti.
Meldžiu, prašau ir psalmę giedu:
O muzika, tyliau, tyliau...
Nesutrukdykime
Čiurlioniui gimti.
O tu, Dzievuliau, irgi jam padėki,
Net jeigu jis ne Mikalojus Konstantinas.