Jau jazminai
beveik nužydėjo
ir trumpiausia naktis
prieš akis
kažkas gimė
kažkas jau išėjo
tokia žemiška
mūsų būtis
pasiklydę
vis ieškome laimės
man atrodo
ji visad šalia
tik širdyse
vis slankioja baimės
o ne gydanti
meilės galia
ir vis bėgame
bėgame slėptis
susikūrę netikrus namus
nieks juk neverčia mūsų
taip elgtis
juk tikrieji namai
tai dangus