Baugu!...Vidurnaktį pakeltas išvystu kraupią sceną — stuomeningas vyras tiesiai virš mano galvos mojuoja dviem baltais apskritimais. Pats nepatikiu tuo, ką matau. Vietoj ovacijų epizodą su lėkštėmis palydžiu išgąsdintojo aiktelėjimu ir smunku iš lovos. Išpiltas šalto prakaito tipenu begėdiškai girgždančiomis ąžuolo lentomis ir už lango rėmų spėju pastebėti tingų turkio spalvos pižama apvilktą mėnulį.

Su atsarga atvertos juodos durys kiek suaimanavusios palydėjo į naktyje vos įžvelgiamo raudonumo kambarį. Tamsoje tvyrantis moters bei paslapties kvapas kutena nosį.
Keletą kartų grybštelėjęs oro, pagaliau surandu žvakę. Ugnies šešėlyje sužiba dvi akių poros.
Tai madmuazel ir jos murkiantis katinas, išsidrėbęs ant grakščių kelių.
Atsargiai artinuosi paprašytas prisėsti į gretimą šilko siūlais dabintą krėslą...

Stačiai prakeikiu tą dieną, kai sužavėtas aikštingos mergiotės ryžausi pamiršti gyvenimo skonį!
Ir laiminu tą naktį, kai ramybę teikė vėsūs delnai, kai toji madmuazel tapo naujai atrastu gyvenimu,
iki šiol ir per amžius tekančiu manomis arterijomis.