Gyveno kartą žmona su vyru. Juodu gyveno labai vargingai. Vos duonos turėjo. Būdavo dienų, kai jie nieko burnoje neturėdavo. Ir taip buvo dažnai. Vieną sykį moteris išėjo į miestą išmaldos prašyti. Vienas elgeta priėjo prie jos ir sako:
- Imk mano auksinį žiedą. Kai tau ko nors prireiks, tik užsimauk žiedą ir pasakyk, ko nori. Viskas bus išpildyta.
- Bet jums jo taip pat jo reikia! — paprieštaravo moteris. — Jis jums reikalingas!
- Ne, ne, — tarė senis. — Aš jau senstu, o vaikų ar anūkų neturiu. Taigi tą žiedą duodu tau.
Tada senukas nuėjo. Moteris apsidžiaugė gavusi tokį žiedą. Jos vyras taip pat labai apsidžiaugė. Jie pasidarė rūmus ir iškilmingai puotavo. Tačiau vieną naktį žiedą kažkas pavogė. Žmona ir vyras labai labai gailiai dejavo. Juk jie tikėjosi būsiantys pasaulio turtuoliai. Todėl, kad svarbiausią jų daiktą pavogė, buvo labai graudu.
- Nebijok, — tarė moteris, kuri niekada nepraranda vilties. — Vagį pagaus ir uždarys į kalėjimą.
Tačiau niekas vagies nerado po šiai dienai, o kas jį pavogė, niekas nežino.