Prieš veidrodį sustingusi liūdi
Nelaiminga hercogo duktė.
Žiauri sargyba už durų budi,
O jos tėvo neslegia kaltė,

Nors jis dukrą kambary uždarė
Ir niekur iš ten išeit neleidžia.
Jis piktai rėkė ir dukterį barė,
Kurios širdis  laisvės geidžia,

Nes ji myli vandens pardavėją,
Ši jos pirmoji meilė stipri ir tyra.
Ji tegali pasiguosti vasaros vėjui,
Nes būti su mylimuoju šansų nėra.