(Tęsinys)

III

Legendom galima tikėti,
Tiktai tiesa – ką pats matei.
Mane taip pat ten laikas mėtė
Anksti jaunystėj..., neseniai.

.....................................

Karai praėjo, keitės žmonės,
Keitės žemėlapio spalva,
Paraudo žemė plotų plotuos,
Išnyko vardas Lietuva.
Mažytis taškas Ežerėlis
Taip pat priklausė nuo Maskvos,
Jo žemės turtas – durpių klodai,
Rūks elektrinių kaminuos.
Galinga technika netruko
Išrauti kelmus, kast griovius,
Laukai sausėjo, na ir rūko
Dangus per dulkes ir gaisrus.

Dažnai net tėviškėj, už miško,
Dienom pajuosdavo dangus
Ir nieks neklausė kas nutiko –
Durpynas dega, būk ramus.
Sustumti durpių karavanai
Prie geležinkelio vėžės
Išdžius ir traukiniu per Jūrę
Tuoj pat į Kauno nuriedės.
Tiktai suprast lig šiol sunkoka,
Kaip išlaikydavo žmogus,
Juk net pažvelgt buvo baisoka,
Jau taip į velnią panašus.  

Juodi drabužiai, juodos rankos,
Prikritę durpių net plaukai,
Tik švietė akys, švietė dantys,
Daugiau tu nieko nematei.
Tada nebuvo karšto dušo
Ar ventiliatorių vėsos,
Pro vikšrų gausmą atsidusi
Ir taip kasdieną po dienos.
Dieną padirbs, vėliau dėl duonos
Eilėj šimtinėj pastovės,
Nėra ko slėpt, visiems taip buvo
Prie pokario laikų valdžios.

Bet metai bėgo, miestas kilo,
Barakus pakeitė namai,
Tarpu beržynų ir pušynų
Išaugo mūrai ir keliai.
Kantrus žmogus, kentėti moka,
Tai kas, kad gatvė purvina,
Šeštadienis – jaunimo šokiams
Lentų aikštelė pakelta.
Garbingoj aikštėj „vadas“ stovi,
Prie jos manoji mokykla,
Knygas kremti ir taip svajoji,
Kad kuo greičiau būt užbaigta.

Jaunystei grožio daug nereikia,
Ji iš savęs pati graži,
Rūkai prie gelžkeliuko draikos
Ir šviesiaplaukė jau arti.
Na tai ir kas, kad karves gena
Miestelio centrine gatve,
Lietus palis ir vėl bus gera,
Ja eiti dviese vakare.
Svajonių žvaigždės valsu sukos,
Mintys – eiliuotom bangomis,
Tik čia jaunystė neužtruko,
Bėgo studento pėdomis.

Pabaigai

Gera čionai, nors metų daug praėjo.
Skurdus miestelis keitės iš esmės,
Gatvės seniai nemato purvo, smėlio,
Užaugo vešlios liepos pakelėj.
Ir žmonės jau kiti, lyg būtų ne durpyno,
Bet priemiesčio tvarkingo ir švaraus,
Kur sveikina tave ir vienas kitą žino,
Prireikus, visados padės, užjaus.
Gal kas sakys – čia užkampis, miškai,
Tikriausia nuobodu, o naktimis gūdu.
Tiktai matai, kad kalbos tos niekai,
Kada tiek muzikos girdi ir tiek dainų.

(Pabaiga)