Naktis bežadėj žemėj tylą sėja,
Linguoja medžiai amžinu ritmu.
Visur ramybė sapną sėja,
Ir vėjas miega ant bangų.

Sūpuoja krantą vilnys susipynę,
Lelijos žiedą migdo pamažu.
Stebuklų naktį net papartis žydi,
O rytą virsta margu drugeliu.

Ir nesugauti to laukinio drugio,
Nepaprašyti norų didelių.
Stebuklų naktį jis pakrantėj žydi
Paparčio žiedu nuostabiu.