Šiandien mano sieloj išeiginė
Taip, kaip būdavo kadais anksčiau.
Tik nėra jau tų draugų, kaimynų,
Kai ir dirbome, ir šventėme švenčiau.

Šiandien dar pro langą saulė šviečia,
Gegužė — į pabaigą visai.
O rytoj Sekminės liaudį kviečia
Prisimint tradicijas sausai.

Šiandien man linksmiau — smarkuoliui —
Mat prabėgus pusmečiui baisiam,
Atsikelt galiu, iš savo guolio, —
Personalui nusilenkt narsiam.

Šiandien mano sieloj išeiginė,
Bet jinai nėra visai pilna.
Daktarai tik puse lūpų mini,
Ar galėsiu vaikščioti, ar ne.

Sako: „Mes ne gydome, et slaugom“.
„Kai prie jūsų kimba kvaraba,
Jums iškyla kitos bėdos baugios,
Bet tai jau ne mūsų problema“!

Kaip gražu – man sąnarį išpjovė
O prieš tai vien negalia ilga...
Tad stebiuosi štai tokiais prajovais,
Kai po operacijos — slauga!

Aš tapau neįgalus pilietis!
Nuo kitų negydomas ligų.
Nežinau, su kuo tai reikia sieti?
Gal net su garbiuoju ministru?