Aš tau dievas, motina, tėvynė,
Rugio varpa iš tuščių laukų;
Aš tau pirmas, aš tau paskutinis,
Lyg miražas alkstančių akių.

„Kasdieninės duonos
Duok mums šiandien“ —
Šaukiame mes Dangui it vergai.
Susinaikinęs laukimas vardan
To, ko savyje nesuradai.

Nesugrįžtantys mūs metai melsis,
Apsiklėstę netikrumo vainiku:
„Miserere nobis in excelsis“ —
Ant nurudusių, tuščių takų.

Nei draugu, nei motina, tėvyne
Nepavyko tapti tavyje.
Nebuvau tau pirmas,
Netgi paskutinis...
Neregys,
Paklydęs naktyje.