Dar vieną naktį (I)
Dangus dega,
toks kruvinas…
Nepakeliu.
Mėnuo springsta,
troškiais dūmais
spjaudosi.
Trupančios žvaigždės
mano sielą kremta.
Dangaus šypsena
bedantė lieka.
Sutinusiom lūpom
dangoraižį bučiuoja,
karščiuojančiom akim
svetimauja...
O po kojom
benamės sraigės
treška...