Šiandien neįžengsiu į meilę. Gatvių spinduliai kaspinais sukarpo liūdesį. Miesto minioje klevas droviai nusisega po vieną lapelį. Brendu įsikibusi rūko. Pažliunga vienatvė. Teesie palaimintas tavo vardas, rudenie…

—————

Gervių virtinė užtraukia rudens miegmaišio užtrauktuką. Mėnulis įstringa kiemo šunų dantyse. Vėl…

————

Naktis atneša sumaištį. Lūpų viršūnė, liežuvio šaknis, nugarų kryžkelė. Penktas saugumo lygis.
Niekuo dėti kūnai stebi išsukiotų rankų ir kojų šokį, ir galvas, riedančias dangaus pusėn, svarstyklių ženklo link. Ten, ant kryžių nugarkaulių, rytoj bus padžiautos išskobtos ir išskalbtos mintys. Tuščias galvas pasvers vėliau.

————

Vaikiškų spalvų sunkvežimis, vežantis žvyrą, atitraukia rytines gatves, namus, apglėbtus kūnus, sukabintas rankas, sunertus pirštus.
Vis dar jaučiuosi jūsų dalimi. Išeidama išsinešu pilnas kišenes lietaus.