Pievoje žydėjo vieniša pienė. Kodėl vieniša? Ogi todėl, kad aplinkui vien aguonos, vėdrynai, ramunės ir saulutės. Ir viena vienintelė pienė. Ji buvo liūdna, kad niekada čia neaugo nors pora pienių. Tačiau ji nežinojo, kad pavasarį čia atsiras daugiau pienių. O dabar kaip tik pavasaris. Tik reikėjo palaukti, kol pienė apsivilks pilku pūkelių apsiaustėliu. Taip ir nutiko. Kai ji juo apsivilko, padvelkė vėjelis ir išnešiojo pūkelius po lauką. Ir greitai čia prie visų gėlių prisijungė ir pienės.