Iš ko pažinsi moterį
Pieno kvapo ar
Pirmojo kraujo
Kai sunegalavęs įsišakniji
Ir sveikdamas
Pasėji visatą jos kūne
Iki ji
Rudens rasomis išplaukia

Užsidarai
Persikūnijimai neprigyja
Tavyje tik
Nesibaigiančio gedulo pasekmės
Žiedlapių draskymas
Sau sau sau saujomis
Save ant savęs iš savęs savimi
Apsiblausęs užtemęs
Myliu nemyliu punktyrais
Žymėtas
Neužgesinamas

Žemėje
Kurioje jos
Nebėra