Pavargai, vabalėli, tarp smilčių?
Kaip ir aš atropojai į vakarą.
Gera būtų ant smilgos sutilpti -
Sau supies į valias, niekas nebara,

Nepažįstamos nuosakos liepiamos,
Sudrumsta graužatis, gal net ašaros.
Nespurdėk, neskubėk pasislėpti -
Tik prasideda mudviejų vasara.

Taip ramu man klausyt tavo dūzgesio
Ir grožėtis šešėlių pavidalais.
Pamiškėj kiškis viralą užkaitė -
Slėny driekias tirštėjančios miglos.

Mes tik dviese nejaugi belikome
Be pastogės tirštėjančioj prieblandoj?
Šelmi, žnybi! Nupurtau suklikusi.
Ar gyva, gal patikrint pribėgai?

Dar drungna, dar ginuosi ir purtausi,
Per anksti pagalandai mandibules*-
Mano nosis -  kol kas tau ne urvas,
Nesiderink užšokt nuo apykaklės.

Nuropojo. Pradingo be čežesio.
Reikia eiti ir man linkui guolio,
Tik per vabalą žadą atgavusiai
Ir supratus, gyventi kaip noriu.




* mandibulės - plėšraus vabalo aštrūs žandikauliai