Naktyje ilgai teko ieškoti,
Pagaliau supratau, kad ne vienas:
Aš ir vienatvė besotė —
Tai daugiau, daug daugiau negu niekas...

Ir vienatvė besotė ieškojo,
Dairėsi vis ir žiūrėjo į gatvę —
Ilgesys, liūdesys dar ir vėjas —
Daug daugiau negu aš ir vienatvė.

Vienąkart, kai rudens darganos žvarbios
Iš tamsos nelaukta atsirangė —
Beveidė, bežodė, keistai bevardė
Švelniai apglėbė ir —
Aš — niekas ir tamsa be padangės...