Nuplaukia juodumas šviesiai pasipuošęs,
Gal likučiai gėrio krenta man iš aukščių?
Skrido mano metai, gulėsi kaip pluoštas,
Pykčio ir gerumo paauksuoti paukščiai.

Prasivėrė miglos stebuklingais šuorais,
Kibirkštys ištiško, susiliejo dailiai
Į palaimos ratą, į vainiką storą –
Džiūgauti reikėtų ar raudoti gailiai?

Šildau savo ranką – ko jinai sušalo?
Širdį savo šildau, kraujas ko atvėso?
Mano visos svajos, mano idealai –
Neviltim nusėdę raudoni degėsiai.