Manta

Vienovėj nužydėjo pienių pieva,
Ir smilgos susimąstė,
Ir ilgu
Į abi puses nuo vienmarškinio
Birželio. Ir tarei –
Žėrėt žiedams ir tarp sniegų.

Tarei – akimirkų pūkai praskrieja
Ne sėklom nešini,
Antai –
Paveikslai mylimi žydėjimo
Ir snaudžiančio rugsėjo.
Mes valtyse, o mumyse krantai.

Ir laimė kilt ir grįžt,
Ak, dygt iš naujo
Pūkuotai vasarai, už ilgesių žiemos
Žilam krante birželio pievų saules
Sau nešdamies,
Liūdni pūkai dainuos.
Algmar