Iš mudviejų laikų,
Nerašytų laiškų,
Per anksti užmirštos atminties,
Iš tų metų ilgų,
Tų bevardžių naktų
Sudėliotos tuščios išminties.

Ateini tuo taku
Su apsiaustu vaiskiu,
Nori virpančią ranką ištiest...
Bet nusvyra ranka,
Link manęs ištiesta,
Nesuspėjusi veido paliest...

O gegutė kukuos
Kimų juoką laukuos,
Pūs ir vėjai visi keturi.
Ir radastų žiedais
Rausta tavo plaukai,
Blėsta žodžiai man buvę skirti...

Jie seniai pamesti...
Nemarioj užmaršty,
Jau negali daugiau sužavėt…
Nyksta, nyksta liūdna
Metų pynė lėta,
Alfa „Žuvys“...
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
...skaisčioji
Žvaigždė...