Sraigė kiaute tūno embriono poza,
Atsiribojusi nuo to, kas vyksta.
Tokia ji labai primena mimozą,
Kuri net švelniai palietus nuvysta.

Virš sraigės kiauto ūžia bangos
Ir šalti vėjai niekad nenutyla.
Ji išsijudinti negali, nors stengias.
Sraigės mintys skrodžia tylą.

Kartais bangos išmeta
Sraigę kiaute į krantą.
Ji sapnuoja sapną lėtą,
Kurio net pati nesupranta.