Juk netyčia

Klausimas, lyg vėjas nuogas,
Tavo lūpomis nuslydo:
Ar seniai šarma paklydo –
Žilos juk jau tavo sruogos?..

O tarp tavo garbanėlių
Aiškiai pilnatis jau šviečia!
Mudu ar sugrįžt kas kviečia,
Laikas kur vartus užkėlė?

Būtumei, sakai, užėjęs?
Susitikom juk netyčia!
Žiedlapius, kai krito šičia,
Pasišiaušęs rinko vėjas...
Eiliuotoja