Už tai, kad pasakė, kas slypi delne,
Už tai, kad privertė žmones sukilti.
Didelė įtūžusių valstiečių minia
Jauną raganą veda skandinti.

Jie šnabžda, deglus nusitvėrę:
„Matai, kokios raudonos jos lūpos!
Ji kaip kas rytą kraują gėrė“.
„Jos amulete prakeiksmai supas“.

Vėjas plaiksto jos baltą drabužį,
Nors ji žengia vidury minios.
“Dėl jos kerų kaulai sulūžo,
Nieks priešnuodžio nesužinos“.

Jos tamsūs plaukai siekia alkūnes,
Ji pasipuošus lauko gėlių vaininku.
„Tai ji nužudė dailidės sūnų,
O gal pavertė vilkų vaiku“.

Jos veidas ne baltas kaip pasmerktųjų,
Net tokioj padėty ji išliko ori.
Girdėti kalbant: „Ji tikrai turi
Pragaro galią, bet šiandien pražus ji“.

Už tai, kad atspėjo kas įvyks, o kas ne,
Už tai, kad atėmė paskutinę viltį,
Didelė įtūžusių valstiečių minia
Jauną raganą veda skandinti.