Mėnesieną išausk
Bijūnžiedžiais
Vėl kvepiantis vakare.
Tyliai leisis vėsa
Į netyčia užkurtą ugniakurą.
Vėl dvejonės klajos
Po užnuodytą nerimu dieną,
Kol tamsa nusileis
Ir palies Tavo
Virpančią vienišą sielą.
Tik manęs nebebus.
Tavo rojuj seniai nebeliko
Man vietos.
Tu žarijas žarstyk
Prieš mėnulio
Prakiurusį sietą.

Mėnesieną išausk,
Bijūnžiedžiais
Vėl kvepiantis vakare...