Po oda
Mintys virtinėm plevena
Kaip sapnai virš Medėjos galvos.
Nori išlikt — būk lankstus it liana,
Antraip sulauksi pabaigos.
Nori pabėgt? — Kūnas neišleidžia,
Taip pat ir sienos sulaiko.
Girdi? — Vėl virtinė beldžia.
Nebegali būt laimingas it vaikas.
O iš pažiūros — viskas gerai,
Paviršius ramus atrodo,
Nors nesuvoki, ką darai.
Nieks negali įžvelgti po oda.