Prisiglaudė rugsėjis man prie kojų,
Klevai variniai dairosi miglos.
O aš žvelgiu tolyn ir vis kartoju...
Klausaus, kada nakty šuva sulos.

Išlos sukaustytą, paslėptą dangų,
Aukas sudėtas kelio vidury.
Sulopyti kiekvieną mintį tenka.
Sunku kai nerašai, kai tu tyli.

Tada naktis tokia ilga be galo,
Labai ilga,bejausmė ir šalta.
Langai vieni prie tavo raino kelio
Liūdnai vis laukia, šviesdami nakčia.