Žvaigždėms ir vėjams
Žvaigždžių priskynei (ir pripurtei):
Į plaukus krito, į akis...
Pakirto kojas tavo burtai
Ir teko ant žvaigždės paslyst.
Jeigu žinotum, kaip sopėjo,
Kai kėliaus purvinais delnais...
Vietoj grąžos pastumsiu vėją,
Kad lėktum, mielas, po velniais!
Taurumo dėlei pabarstysiu sniego,
Ant jo papilsiu kibirą vandens –
Ir būsim atsiskaitę. Nieko
Nedovanok man bent iki rudens.