Laukinė širdis
Krūtinėje žmogaus.

Plaka ji greičiau,
Negu derėtų,
Plaka ji stipriau.

Į dangų akys žiūri,
O ji — į kalnus,
Dykumas, miškus.

Lekia sparčiau,
Negu derėtų,
Lekia toliau.

Veržiasi nepaklusni.
Šaukia nesustojanti.

Širdis laukinė skuba vis
Palikdama kūną vargstantį
Stebėt ją priešaky
Vejančią kažką, ko jam nematyt.