212 (+XXIX)
Dainuok ir linksmas būk!
Kiek tos širdies yra?
Labai nedaug.
O turtai jos
kalnų aukštų pasaulyje
nokina deimantus ir dangų tveria.
Deja, ir pragaras joje.
Ne šiaip gi užmiršti
paveikslą Visagalio savyje.
Atėjęs demonas jausmingai taria:
— Ne jis, o aš kuriu tave
su paraku, narkotikais, su degutu...
Dainuok ir linksmas būk,
net jei su kryžiumi ant kaklo.