Pagaliau kvatojanti burna pasaulį supranta,
Štai dabar, paėmusi tušinį 209-ąjį kartą,
Galbūt pagaliau suprasiu pasaulį.
Kodėl mes gyvenam po degančia saule?

Dieną laukdavau nakties, naktį – dienos,
Ir taip kas minutę, ir be paliovos - - -
Pagaliau iš protingos tapau išmintinga.
Melancholiškų prisiminimų seniai nebestinga.

Septyniasdešimt ir septyni langai seniai praviri.
Belieka tikėti tuo, kuo seniai jau tiki,
Ir pasiimti tai, kas seniai man prilklausė,
Kas visą šį laiką prie gyvenimo kaustė.

Pasiimti tik sielą – seną ir gerą.
Palikti jums kūną. Išeinu. Viso gero.