Ežero „deivė“

Mėnulis švyti tarsi baltas auksas
Išskystantis lyg tirpstanti dvasia.
Ir iš vandens tau deivė moja,
Undinė ežero krante.

Lelijos baltą žiedą dovanoja,
Raudonas lūpas puošia šypsena.
Į ežero gelmes tave vylioje
Sidabro miglą kloja palengva...

Pilkas lietus ant tavo lūpų šoka
Ne bučinys svaiginantis trapus.
Gyvenimas dar paupiu vingiuoja
Ir rūkas kyla lyg tamsa tylus.

Niūri viltis lyg bepročio agonija
Apglėbę kūną tįstančia gija .
Ne rankos mylimos tave sūpuoja
O meldai ežero dugne.
Leditamsa