- - - - - -
tobulai apgaulingi lašai
neišduoda tikros pažinties,
bet priartina geismą
ragauti iš naujo

nenuspėjamas skonis
į lūpų kampučių ovalą
spraudžia sakais pakvipusį orą,
ir žagarvyšnių valso žingsneliais
lėtai apsvaigina

tirpsta skonis iš naujo,
įsilieja į vakarą bučiniu —

lyg inkliuzas

gomurio rievėje

pasilieka - - -