Tau gyvenimo buvo mažai,
Bet sekundei atidavei grąžą.
Ar todėl, kad išdžiūvo lašai
Ant svajonių margų kamufliažo?

Ar todėl ant baltų dobilų
Vėjas gulė bejėgis, išsekęs
Ir prikelti jį buvo vėlu,
Nes užmigo iš nuovargio akys?

Skrido paukščiai, bet kur nežinai –
Kartais – grįžta, o kartais – palieka...
Klupo tavo vilčių milžinai
Ant pavasario balzgano sniego.

Ar manai, kad jie buvo kalti
Savo širdgėlą – akmenį – metę?
........................................................

Raibuliavo danguj atspindys
Nuo Šešupėn palinkusio medžio...