Kažkur skrendu...
pakylu aukščiau,
    Matau
          save?!
      Tik, deja, kažkas
      verčia leistis...
    Krentu lyg žaibas,
   Skausmą pajuntu
       krūtinėj, o gerklėj —
           kartėlį...
           Tyla,
   viskas aprimsta...
     Kas vyksta?
Ko rauda ar džiaugiasi kiti...

        Keistuoliai!?
    Nebijokit, pakilkit
         aukščiau virš minčių,
        Ten tikrai nuostabu,
         tik nepamirškit
        Prabusti,
     Nes aš pamiršau ir nespėjau...