Moteris — gėlė žydi nakty.
Ji supranta visus jausmus, kuriuos jauti.
Ne visada ji žydėjo tarp gėlių,
Braidė ji po sietuvą ir grožėjosi mėnuliu.

Moteris turėjo didelę gilią širdį.
Ji nežinojo, kad jos dainas kažkas girdi.
Mėgdavo ji vaikščiot prie upelio,
Toj tankmėj ji vienintelė žinojo kelią.

Trys broliai jai atidavė širdis
Ir tikėjosi, kad kažkuris ją sušildys.
Vieną naktį ji pasivaikščiot išėjo
Ir negrįžo. Gyvybę jai atėmė žvėrys.

Nepaprasta gėlė kvepia nakty.
Mėnesienoj žiba tylus vanduo lyg deglai uždegti.
Tik drugeliai vis sukasi apie ją —
Tai trys broliai, kurie jai dingus nuskendo ežere.