Ilgu tarsi begaliniu vieškeliu, žygiavo dviese, abu atrodė kažkokie nuzgribę- vėjo nugairinti išblukę. Jie atrodė lyg būtų atėję iš pačios Achulimano karalystės. Tos garsiosios karalystės- kur mokesčiai maži, monarchija beveik bevalė ir šiaip reikalai klostosi visai neblogai. Aišku visokie smulkūs prekybininkai, juokdariai, aktoriai, poetai ir nuotykių ieškotojai nebejodinėjo ant galingų žirgų ir senų ponių.
Karas baisus dalykas, kai ateina, iš kalnų pusės nuo kalnų kurių, net nežinojai pavadinimo ir sunaikina visą turizmą. Nebe-atėjo gandai apie Achulimano karalystę, ką jau  čia, iš kaimyninio Kalibizaro jokios žinelės. Kalibizaras visai netoli, per upelį perbrendi, mišku pabėgi ir vietoj. Svečiuodavosi žmonės dažnai vieni pas kitus prekėmis keitėsi, menus ir amatus viens kito supratimu ir kantrybe gerino. Aišku kartais, užlėkdavau į Kalibizarą, nusipirkti pigaus tabako. Visur mokesčiai mažesni būdavo- o namie taip sakant brangiausia. Bet ką čia jau keikti, tą trijų karaliukų, sistemą. Kaip galėjo, taip valdė, tą mūsų kemsyną. Dabar nieko nebėra, karaliukai žuvo, viskas žuvo...


Gerai sakė pranašas Nobanas: Ne, kai upės krauju pasrus, ne kai mirusieji pralenks skaičiumi gyvuosius, ne tada Pabaiga. Pabaiga ateis kai nebebus kam reikalauti pridėtines vertės mokesčio broli.

Gudrus vyras tas Nobanas buvo, kaip visi tikri mistikai išėjo į Rytų pusę. Kas dabar pasakys, gyvas jis ar jau ne be? Aš numečiau pypkę, vis tiek, tabako nebeliko nė gramo. Nors verk, galva žemę daužyk. Jie man dar atsiims bjaurybės- tabako plantacijas sudegino, sodininkus visus į vergiją išvarė, šiltnamius magijos pagalba sprogdino. O kas, atsitiko, vynuogynams ir naminės cechams Dievai težino. Iš vieno merdinčio elfo, išgirdau gandų, kuriais nesinorėjo tikėti. Jis mirė, nuo abstinencijos, matyt kliedėjo. Turėjau tuo tikėti, bet, aš atkeršysiu už  vynuogynus ir cechus ir visus žuvusius. Teatrališkai iškėliau lanką ir suriaumojau:

- Kol šita lanko templė nenutrūks, aš juos, žudysiu. Tuos prakeiktus, demonus nuo Raudonųjų Kalnų!

Tos dvi žmogystos, pagaliau teikėsi, prieiti arčiau. Pats laikas aš, politinę padėti prisiminiau, visą vidinį monologą sulipdžiau, būtent taip kaip mokė Lankininkų Akademijoje, o jie vos velkasi tuo vieškeliu) Pirmąjį veikėją atpažinau, gėriau aš su juo prieš kelis šimtmečius, buvo lyg Sebastijono gimtadienis. Nors kas tas Sebastijonas ar kur gėrėm pasakyti negalėčiau. Prisiminiau, tik jo, vardą Blusas. Iš dviejų kalavijų, už nugaros, penkiolikos peilių rinkinio ir šarvų, kurie turėjo sverti toną, buvo galima spėti, kad jis riteris. Po šitos tiesos, natūraliai suvokiau kitą dalyką, ant jo kaklo mikroskopiniu šriftu iš-tatuiruota 500 semestrų PARTY MODE .  , Mes gi, iš tos pačios, studentų bendrijos. Tik, aš užbaigiau Akademiją, o jis nusprendė, keisti specializaciją į magus- filosofus. Va ši smulki detalė paaiškino, kodėl su juo, mergina ,rožiniais plaukais ir pusiniais akinukais, vilkinti idiotišką mokyklinę uniformą. Nereikia man prikišti- klasių šovinizmo, aš myliu, visas, klases. Nesvarbu man Riteris ar Žudikas, Šamanas ar Nekromantas. Na gerai Nekromantai turi labai keistą seksualinį gyvenimą, bet čia jų reikalas. O. Francis Dobužinskio prikelta savižudė, man, tik pečius masažavo. Čia šiaip buvo studentiškas eksperimentas... Svarbu, tas, kad nemėgau aš tų burtininkų ir burtininkių su lazdelėmis. Visi kvaili kaip bato aulas. Į magijos- filosofijos paskaitas jų, net į neįleidžia. Moko tuos dvasios invalidus- visokius sudužusių indų reparatūros ir naudingų dalykų. Bet po Akademijos baigimo, moka jie štai  tokį rinkinį, du ugnies burtai, vienas apsauginis, vienas gydymo.

Užsigalvojęs visai pamiršau, kad laikau savo aštria-regį ultra deluxe, žvilgsnį. Mano bendražygiai lėtai slinko, už kokių keturių kilometrų, nuo mano dramatiško susmukimo ant kelių vietos. Aš kaip kokia statula laikau lanką, iškeltą, virš galvos. Bet ne jie negali teleportuotis- jie tiesiog turi išvaikščioti visą nelemtą žvyrkelį, išlandžioti kiekvieną lauko centimetrą, apieškoti kiekvieną pamestą skrynelę. Kam tas auksas jei pasaulio neišgelbėsim? Į kitą pasaulį gi nenusinešim. Godumas tas begalinis godumas nėra jam lygių. Nusiminęs radau, manau vienintelį, savo nepriekaištingo plano trūkumą. Nežinojau kur vyks lemiamas mūšis. Aišku paskaitose dažnai minėjo,kad Didysis Blogis atvyksta pats kai, lieka- tik trys humaniodai vėl apgyvendinti planetą iš naujo.  Dvi merginos ir...  Teorema Klaidinga.

Nuostabu aš, Blusas ir ta trenkta burtininkė. Geriau įsižiūrėjau į burtininkę, kurią miglotai atsiminiau, iš neaiškių išgertuvių. Spirito buvo ir aš tik dabar prisiminiau, kad aš ir burtininkė mylėjom viens kitą. Kažkur, žadėjom, vėl susitikt, bet matyt ryte, Dobužinskis pasiūlė išgert alaus jo mėgstamose kapinaitėse. Na matyt liks paslapčių, kurių, geriau nenarplioti. Nors gaila Dobužinskio smagus buvo. Prieš pasitraukdamas iš pasaulio, savo noru- pristatė leidyklom ,visą krūvą, romanų, kurių iš pradžių niekas nenorėjo leisti. Bet senasis Nekromantas, po trijų valandų, buvo miręs, jo romanai tapo pomirtiniais ir įgavo visai kitokią meninę vertę. Ji vadino Juodosios Magijos Rowling su geležiniais pautais...

Gera, prisiminti gyvenimo vertę ir kultūrinius įvykius pakeitusius visų mūsų gyvenimus. Bet nebuvo laiko, kada raudoti, mano armija buvo niekam tikus. Jie per ilgai tyrinėjo apylinkes, į turistinės kuprinės prisipylė aukso ir brangakmenių. Blusas virto, kažkokiu, nevykusiu mago ir kario hibridu. Iš burtininkės naudos niekada neverta tikėtis, Gal spės numirti laiku ir vietoj? Mergina(vardo ji dar nenusipelnė) suriko pranašiškai:

- Kalnai turi akis- ten tūno mirtis!

Na taip visoje  planetoje, vieni, kalnynai kurie juosia feodalines kunigaikštystes,karalystes,labai daug mažų imperijų, demokratinių,sovietinių ir daug visokių įmanomų visuomenės modelių ant riboto sklypo. Gyvenam kaip kokiam slėnyje gražaus kalnų dubens viduryje...
Mūšis baigiasi, dar jam neprasidėjus...
Užklupo mus, ne iš viršaus, o iš apačios, burtininkės pranašauti išvis nemoka. Tą atsiminiau jau skęsdamas lavos ežere. Na kodėl, aš užmirštu elementarius dalykus iš pirmo kurso? Šarvai kuriuos pavogiau iš Akademijos muziejaus mane dar saugojo nuo karščio. Spėjau užduoti paskutinį klausimą:
- Gražioji burtininke kuo tu vardu?
- Milda Ugninė. Aš tavęs nepamiršau Talelonai mano gražusis elfe.

Ne viskas tvarkoj, aš ne koks mielas, geras miško elfas, kuris pavirto nakties tamsos ar naftos elfu. Aš tiesiog apsimečiau elfu- Dobužinskis man davė ausis ir gelsvą peruką:

- Milda, aš ne elfas, tu kvaiša ir kvailesnio vardo nei Milda nerasi!

Atlikau paskutinį garbingą veiksmą, suvedžiojus merginą, kurios intelektas minusinis. Pasinaudojau, senu, Lankininku triuku trigubas šūvis- viena strėlė pavirsta trimis ir visos susminga į skirtingas kūno vietas. Šiuo fuckin awesome fokusu nusprendžiau baigti savo karjerą. Na išėjo šiek tiek blogai- viena strėlė smigo Mildai, į pilvą antra į šlaunį trečia į petį. Mane aišku pagriebė Didysis Blogis- toks Blogis, kad tavo akys mato, tik sušvelnintą tokio baisaus siaubo ir blogio variantą. Jeigu, neturi fantazijos matai, tik kažkokią tamsią rašalo dėmę. Mano siela atsiskyrė nuo kūno, bet į jokią šviesą, eiti aš žinomą negalėjau. Dievai nebeturėjo garbinto-jų ir pastipo. Va gerai močiutė sakė, nebūk agnostikas. Ai tiesa, reikia paminėti Blusas- kovojo fanatiškai mėtėsi visokių rūšių švęstu vandeniu. Rėkė visus žinomus prakeikimus, atkeikimus ir užkeikimus. Su dviem kalavijais atliko tokius kirstinių kovos meno šedevrus. Čia, tik šaltųjų ginklų specialistas galėtų atpasakot...

Blusas mirė, kaip ir priklauso pasiimdamas Didįjį Blogį su savimi. Abu mirė lavos ežere.

VISKĄ PAAIŠKINANTIS PAAIŠKINAMAS NR 1

Jus ką tik rimtai apgavo. Šita istorija įvyko Matricoje, Tinkle, VR, DEEp Towne. Futuramos senelių namų virtualybės centre. Aišku daug smagiau pateikti kokį in game fuckin chatą. Ta ta genijau B tu čia sukurpei afigieną žaidimą, dabar levelins visi kol žila barzda užaugs. Tas jau kažkur buvo panaudota,  lyg  ar fantastika.lt. Mano versija tokia Paslaptingasis Dobužinskis piktasis Dungeon Master ir laiko sąlyginai nekaltus paauglius be spuogų ir tiria jų smegenų bangas testuoja žaidimą pradeda naują viryklių reklamos kompaniją. Lankininkas ciniškas dvigubas agentas ar nekalta auka lyg hipis su sandalais žiemą? To nesužinosim nutraukė finansavimą, nėra alaus. Nesvarbu susiraskit sau tinkamas priežastis.


VISKĄ PAAIŠKINANTIS PAAIŠKINAMAS NR 2

Pirmasis paaiškinimas klaidingas ir paliktas tyčia naiviems žmonėms. Vardas Sebastijonas aišku rodo, kad į tokią parodija kvepiančią veiklą įsivėlęs- Šventasis Sebastianas. Jis laiko vartotoją Idomas įkaitu įrėmęs pistoletą jam į pakaušį.O vardas Milda ryškiai rodo į- Adminą  Aurimaz, kurį su vardu Milda sieja glaudūs ryšiai. Milda su menka tikimybe gali būti Meškiuko buvusios merginos vardas. Jums skaitytojau, teks ieškoti atsakymo į visus klausimus ir sugriauti slaptą adminų organizaciją užvaldžiusią pasaulines alaus atsargas.