varlės
margaspalviai kaspinėliai
ant uodegėlės aitvaro pakilo – susivėlė.
džiaugiasi lietutis, bėgdamas per pievą,
pavasaris vėl sugrąžino volungėlę.
žieduos obels darbšti bitutė dūzgia,
pakvipo medučiu – gegulės duona.
gandrai ant stogo šoka linksmą šokį.
iš kur gi, man parūpo, jie išmoko?
tik baloje ramiai sau pūpso varlės —
ne į mane jos spokso,
o į uodą...