Baltas debesėlis
Glosto tavo skruostą,
Vėjas, žiemą šėlęs,
Trapius žiedus uosto.

O širdis apsala
Nuo gražumo ryto,
Rodos iki galo
Jau atidarytos

Dieviškos šventovės -
Teka meilės versmės.
Kas gi jas pašlovins,
Kai kas rytą melsis

Ąžuolui galiūnui -
Čiulbančios lakštutės,
Jaukiam žemės kūnui -
Daigas nedidutis.

Bitė - obels žiedui,
Pieva - ryto rasai.
Stebint tai užgieda
Širdyje nedrąsiai

Mėlynoji paukštė
Ir pakyla skristi.
Naujam rytui auštant
Vėl svajot išdrįsti.