jaučiu  Kūrėjau
nuodėmę darau
prie balto stalo
Tavęs truputį atsilaužęs
tą kuris reikalingas man
jį puoselėju jam meldžiuos
ir jei jaučiu pabodę jau
pamiršti stengiuosi
įsakmią Tavo tiesą
jei trikdo mano norus
ir vėl gabalėlį atsilaužiu
nes visas
nepasiekiamas Tvėrėjau
būsiu išpažįstantis kaltes
savivalėje esantis