Naktim taip būna, kai nutyla juokas
Ir kambarys atrodo tuščias bei išsekęs –
Aš vienas būti su savim nemoku,
Kai po blakstienom slepias tavo akys.

Sapne gal be manęs paklydus vaikštai
Arba draugiją tau kažkas palaiko...
Vis deginu naktim rašytus laiškus,
O ryto vėjas pelenus išdraiko...

Vėl baigias vakaras, nutyla juokas,
Vėl rašalas už lango išsilieja.
Jaučiuos sutrikęs, vienišas pirmokas,
Nes tu čia pat, tačiau toli išėjus.
...............................................................

Todėl skaityk šį laišką po eilutę –
Galbūt į sapną kviesi visada pabūti.