Mesjė pilnaties įkaitas
Tyrais ar netyrais varvekliais verkti?
Rašyti odę sniego sodams?
Valyti smarkiai pavardę sudergtą?
Ar klausinėti nepabodo?
Juk aš tik paprastas nakties praeivis,
O jūs, mesjė, iš šilko rūmų,
Todėl ir žvilgsnis mano kreivas,
Todėl jaučiuosi kiek suglumęs.
Ką jūs čia veikiat vienas, be sargybos?
Gal jau pamiršot savą vertę?
Juk priešų tamsoje daugybė,
Kurie tik taikosi už kaklo stverti.
Manyčiau reiktų jums sugrįžt į lovą,
Nes ten būt užpultam — nedidelis pavojus.
O gero, rimto pašnekovo
Ieškokit auštant, kai ateis rytojus.