Tiek smėlio į batus pribiro,
bet argi dyvai, jei kelionė kopomis, per jas...
Ir vis dėlto nedaug nuėjęs,
net jei gimtinė tartum smėlis
dar vis tebyra į kapus.

Ir nekalbėkite iš pašalių, kad apie mirtį aš
kuriu, skaitau ar kalbinu eiles,
kai mirksnyje akimirkos menkos
atsikvepiu peizažais Šklėrių...

Jei kas kada išpils iš mano batų smėlį,
nustebsiu, kad jame nešiojęs mažą vyturėlį.