Tylus pasaulis. Ten nevirpa lietūs,
Neloja šuo, nutilęs skambesys.
Bebalsė áura glaudžias prie poeto.
Pasaulis rodo staigmenų dantis.

Saulėtą dieną aklam muzikantui
Nežydi gėlės, juodas net dangus.
Minutę klausęs, atkartoja kantriai
Gamtos kuždėjimą. Kitaip nebus.

Sapne retai poetas girdi juoką,
Sapnuojasi mažytis spindulys,
Lengvai apglėbęs rausvą žiedą, šoka,
Paskui pamerkęs, neria į vilnis.

Aklajam muzikantui — akys šviečia,
Dangus žvaigždėtas vidury nakties.
Dažniau tik tuštuma. Kaip ir poetui.
Garsai ir spalvos. Kolei neišblės.

Nekelk iš miego. Tegul naktys kalba.
Tegul nušviečia maža kibirkštis
Spalvotą sapną, lengvą, švelnų delną.
Paskui išnyks tai. Rytas išsklaidys.