kaip šiltai kuosos
stebi iš dangaus byrantį
keistą sniegą nepasiduodantį
gravitacijai

viskas sulėtėja
iki amžinybės per
vieną įkvėpimą
nedalomai

nelieka intarpų
užpildytų žinojimu
tikėjimu nuojautomis

mes tiesiog žvelgiame
į tašką iš kurio išėjome
nepadalinti

pasaulis tampa plokščias
o tada kažkas išlanksto
origami
arba haiku
arba ———

—-

mūsų žvilgsniai nepasiduoda gravitacijai