Maža varlytė mamai sako:
— Aš noriu būti balerina,
Štai gulbe šokteliu ant tako
Ir vėl į vandenėlį gryną.

Varlienė mąsto — talentinga
Ta mano mažė tai tikrai,
Baleto klasėj kartais stringa
Varlių figūros, bet daktarai

Dabar juk skalpeliu pataiso --
Tos plastinės vieni niekai,
Iš begemotės pilko „feiso“--
Šventa mergelė kaip matai.

Dėl grožio nieko juk negaila --
Štai maišas perlų įstabių
Už dukros figūrėlę dailią --
Ji taps tikru žvaigždžių stabu!

Ilgai plušėjo daktarai
Ir skalpeliu, ir silikonais,
Bet vis išėjo negerai,
Nors subtiliausiais lipdė tonais

Žvaidždelę dirbtiną dar vieną,
O gavosi nei šis, nei tas --
Taip perkarusi baisiai hiena
Iš proto varė net meškas.