Ašaros neprasiveržia, nors norisi verkti.
Reiktų išeiti, bet siela sustingo.
Tvyro tuštuma ir tamsa. Belieka panerti
Į Letos vandenį stebuklingą.

O mano siela rėkia,
O Aš negaliu sulaukti pabaigos.
Ir čia nėra nieko,
Tai tik padaras vaizduotės manos.

Nors niekad nesimato, kai skauda,
Tačiau visa tai tvyro ore.
Langas. Ir vėjas, ir gluosnis rauda,
Ir žvejo valtis ežere.

Ir tai kabo kaip varnas Van Gogho,
Kaip varnas ruošiasi žemyn nukrist.
Vieną dieną neištversiu, man atrodo,
Ir pačiai per tą potvynį reiks brist.