Lelijų žiedais pražydo
Amžino miego vieta.
Pakilo virš karsto medinio
Senelio nusilpus dvasia.

Papasakok man pasaką
Paskutinę
Apie galiūnus, gyvenusius kadais.
Ištarki „Su Dievu... " paskutinį
Ir pasaką pabaiki rauda.

Nuplaukime sielai kojas
Savo ašarų sraunia upe.
Pabūkime prie karsto nurimę –
Te giedorių giesmės skamba širdyse.

Nenoriu uosti lelijų kvapo,
Nenoriu matyti aš Tavo veido karste,
Todėl palieku Tave gulėti žemės glėbyje.

Išsinešiu Tave savo širdyje.
Tikiuosi, gyvas liksi mano mintyse
Ir laimingas būsi ten, danguje.