Plukdo upė medinę siaurą valtį,
Neša ją link plačios jūros.
Nuo kranto kyla rūkas ir šaltis,
Šviečia sidabrinis mėnulis.

Toj valty nepaprastas keistas krovinys —
Tvarkingai paguldyta mergina.
Jos akys užmerktos, ji nesigėri vilnimis.
Krantuose tuščia, čia ji viena.

Viskas kaip juodai baltam sapne —
Merginą dengia šilko šydas.
Jos tamsūs plaukai valties dugne
Tarsi juodas sidabras lydosi.

Upė neša valtį į jūrą,
Kartu keliauja mergina.
Kas valty? Miško medžiai neįžiūri.
Mėnulio šešėliai sklendžia aplink ją.