Baladė iš pasakos
Vieną vakarą lemtingą,
Tą naktį, šiltą ir šviesią,
Pasiirstyti mylimasis kilmingas
Pakvietė neatpažintą princesę.
Nuo magiško bučinio svaigaus
Turėjo išnykt ją kankinę kerai.
Ko ji taip troško — šią naktį gaus,
Jiems per amžius bus viskas gerai.
Mylimasis princas jau lenkėsi prie jos.
Bučinys turėjo nuplauti gilius praeities randus.
Bet ragana jai laimėti neleis niekados —
Vijokliai ją apraizgė ir nutempė po vandeniu.
Princas jos ieškojo visą naktį,
Tos, kurios jo širdis trokšta.
Žibinto dagtis baigė sudegti,
Kai vidurnaktį išmušė bokšte.
Ragana visą naktį braidė po upę,
Geisdama princo, dėl kurio varžovę nuskandino.
Bet prislėgtas jis nuo jos nusisuko,
O po vandeniu dingusi princesė pavirto į undinę.