mūsų klaidos
Ir vėl užrūstinom mes juodą dangų.
Paleido jis įaštrintas strėles.
Lietus sustingdė kūną brangų,
Audra suskaldė svajones...
Ir vėl užrūstinom mes vėją šaltą,
Tad jis nudraskė raudančius medžius...
Sušaldė jis net vaiko veidą baltą.
Kodėl užrūstinom senus Dievus?