Atleidžiu tau už skriaudą, prieše,
Ir ne todėl, kad tu verti.
Tiesiog viduj kažką suplėšiau,
Kad dingtų būsena karti.

Žinau, gyvenimas abuojas —
Lazda juk turi du galus.
Nepasiremsi, jei šlubuoji —
Ji kada nors tikrai suluš.

Tik mano akys lai nemato,
Kur krisi (tuo mane drabstai).
Likimas – ne spiralė – ratas,
Ir kartais rieda, kur grumstai.

Gyvenimas kelius nubrėžia,
O tu tiktai kryptis keiti.
............................................

Ant mano dirvos dygo miežiai —
Akuotai buvo jų kieti...